Ivanas Helis
Helis Ivanas Andrijovyčius (1937 m. liepos 17 d. Klicko k., Horodoko apskritis, Lvovo vaivadija, Lenkijos Respublika – 2011 m. kovo 16 d., Lvovas, Ukraina).
Jis gimė buvusio Ukrainos Halicijos armijos (UHA) kovotojo, vadovavusio vietinei organizacijai "Prosvita", šeimoje, atėjus sovietams tapo kolūkio pirmininku, bet aktyviai talkino Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) pogrindžiui. 1950 metais Ivano Helio tėvas buvo nuteistas dvidešimt metų kalėti lageriuose už bendradarbiavimą su juo.
1952 metais atsisakė stoti į komjaunimą, už tai buvo pašalintas iš dešimtosios mokyklos klasės. Baigęs vakarinę mokyklą Sambore, jis norėjo įstoti į Lvovo universitetą, bet jam atsakė, kadangi buvo "banderininko sūnus". Neturėdamas galimybės mokytis aukštojoje mokykloje, Ivanas Helis nuėjo dirbti šaltkalviu į Lvovo šakinių krautuvų gamyklą, vėliau buvo pašauktas tarnybai į sovietų armiją.
Po demobilizacijos 1959 metais įstojo į Lvovo universiteto istorinio fakulteto neakivaizdinį skyrių, vėliau perėjo į vakarinį skyrių, tuo pat metu dirbo šaltkalviu vietinėje elektrovakuuminėje gamykloje. Būtent tuomet, susitikęs su Mykhailu Horyniu, jis prisijungė prie disidentų judėjimo ir pradėjo gaminti bei platinti savilaidą.
1965 metų rugpjūčio 24 dieną Ivanas Helis buvo suimtas, o kitų metų kovą nuteistas kalėti trejus metus griežto režimo lageryje už "antisovietinę agitaciją ir propagandą" bei "organizacinę veiklą". Bausmę atliko Mordovijos lageriuose, kur pažino daug sovietų disidentų. Jis aktyviai dalyvavo ginant Ukrainos graikų katalikų bažnyčią, 1967 metais du kartus šiuo klausimu kreipėsi į Ukrainos TRS Aukščiausiosios Rados Prezidiumą.Išėjęs į laisvę 1968 metais, gyveno Lvovo srities Samboro mieste, nes neturėjo galimybės gyventi Lvove. Jis savilaidoje išspausdino Valentyno Morozo "Sered snyhiv" ("Tarp sniegų",) Ivano Dziubos "Internacionalizm čy rusyfikacija?" ("Internacionalizmas ar rusifikacija?"), Mychailo Horynio parašytų nelaisvėje laiškų knygą, Mykolos Cholodno eilėraščių rinkinį "Kryk z mohyly"( "Klyksmas iš kapo") taip pat daug Ukrainos disidentų judėjimo atstovų straipsnių.
1972 metais buvo suimtas antrą kartą ir nuteistas kalėti dešimt metų lageriuose ir penkeriems metus tremties bei pripažintas ypač pavojingu recidyvistu. Lagerių terminą buvo Mordovijoje ir Permės srityje, tremties – Komijos ATSR. Lageriuose aktyviai dalyvavo politinių kalinių akcijose, dalyvavo bado streikuose; iš viso badavo daugiau nei tris šimtus dienų. Kalėjime parašė knygą "Hrani kultury" ("Kultūros ribos"), kurioje analizavo Ukrainos kultūros padėtį rusų okupacijos metais. Ši savilaidoje platinama knyga buvo išleista 1984 metais Londone Stepano Hoverlios slapyvardžiu (Ukrainoje išleista 1993 metais Lvove).
1987 metais Ivanas Helis grįžo į Ukrainą ir įsitraukė į visuomeninį ir politinį gyvenimą. 1987 m. pavasarį kartu su kitais Ukrainos disidentais dalyvavo atgaivinant žurnalą "Ukraijinskij visnyk" ("Ukrainos žinios"), tapo jo atsakingu sekretoriumi. Be to, Ivanas Helis aktyviai gynė Graikų katalikų bažnyčios teises: įkūrė ir vadovavo "Ukrainos graikų katalikų bažnyčios gynimo komitetui", redagavo žurnalą "Chrystijanskyj holos" ("Krikščioniškasis balsas"), organizavo masines religines ir politines akcijas Halicijoje. Prisijungė prie "Memorialo" ir Ukrainos Liaudies Rucho veiklos, įkūrė Ukrainos iniciatyvinę sąžinės kalinių išlaisvinimo grupę.
1990—1994 metais dirbo Lvovo srities tarybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, vėliau vadovavo srities reabilituotųjų teisių atkūrimo komisijai. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime, buvo apdovanotas keliais Ukrainos valstybiniais ordinais už žmogaus teisių gynimo ir disidentinę veiklą bei asmeninį indėlį į Ukrainos graikų katalikų bažnyčios atgimimą.
Mirė 2011 metais Lvove, palaidotas Lyčakovo kapinėse.
Повне інтерв'ю читайте у книзі "Дисиденти".
