Valentynas Morozas

Morozas Valentynas Jakovyčius (1936 m. balandžio 15 d. Cholonivo k., dabar Horochivo rajonas, Voluinės sritis, tuomet Lenkijos Voluinės vaivadija – 2019 m. balandžio 16 d., Lvovas).

Pagal išsilavinimą istorikas parašė disertaciją, pirmiausia dėstė kaimo mokykloje, vėliau Lucko ir Ivano Frankovsko pedagoginiuose institutuose.

Lucke Valentynas Morozas tapo neformalaus "Poetinio žodžio klubo", kuris iš literatūrinio būrelio virto disidentiniu, nariu ir po to pirmininku. Ivano Frankovske aplink jį susivienijo proukrainietiškų pažiūrų dėstytojai. Morozas bendrauja su disidentais iš kitų miestų, platina savilaidą.

1965 m. rugsėjo 1 d. Valentyną Morozą Ivano Frankovske sulaikė KGB pareigūnai. Dėstytoją apkaltino "antisovietine agitacija ir propaganda". Jis buvo teisiamas Lucke kartu su bendraminčiu  Dmytro Ivaščenka. Teismas Morozą etapavo  į griežto režimo kalėjimą ketveriems  metams.

Bausmę disidentas atliko Mordovijoje. Ten jis parašė "Reportažą iš Berijos vardo rezervato", kuriame  aprašė įkalinimo sąlygas. Tekstas pateko į laisvę, publikuotas savilaidoje ir išplatintas įvairiose Sovietų Sąjungos vietose.

Kolonijoje išbuvęs visą terminą, 1969 metais Morozas buvo paleistas. Bausmė jo "neperauklėjo". Morozas rašo straipsnius "Tarp sniegų", "Pasipriešinimo kronika", "Mozė ir Datanas", kurie buvo platinami taip pat, kaip "Reportažas...".

Savo publikacijose Morozas yra integralaus nacionalizmo idėjų šalininkas, jo radikalią poziciją kai kuriais klausimais smerkia daugelis kitų disidentų. Be to, liudininkai dažnai prisimena, kad drąsa ir sumanumas jame derinosi su konfliktiškumu ir puikybe.

Valentynas Morozas laisvėje išbuvo neilgai: jau 1970 metais  už publikuotus straipsnius buvo areštuotas antrą kartą. Teismo procesas vyko Ivano Frankovske už uždarų durų. Remiantis nuosprendžiu, Morozas buvo pripažintas "ypač pavojingu recidyvistu" ir specialiajame kalėjime turėjo kalėti šešerius metus, lageriuose – trejus metus, tremtyje – penkerius metus.

Morozas atliko kalėjimo bausmės terminą liūdnai pagarsėjusiame "Volodymyro centrale" ir Mordovijos lageryje. Ten jis dalyvavo bado streikuose ir kituose kalinių protestuose. Valentynas Morozas tapo vienu garsiausių Ukrainos politinių kalinių Vakaruose. Amerikoje ir Europoje buvo pradėta plataus masto jo išlaisvinimo kampanija.

1979 metais sovietų valdžia iškeitė Morozą ir dar keturis disidentus į du JAV nuteistus sovietų šnipus. Užsienyje Valentynas Morozas iš pradžių gyveno JAV, vėliau – Kanadoje. Dėstė Harvardo universitete ir dirbo radijuje. Jis leido žurnalą "Anabasis", kalbėjo politiniuose išeivijos renginiuose, įkūrė ukrainiečių nacionalistinę organizaciją "Lycari Sviatoslava" ("Sviatoslavo riteriai"). Dėl sudėtingo charakterio Morozas susikivirčijo  beveik su visomis užsienio ukrainiečių bendruomenėmis.

1991 metais Valentynas Morozas grįžo į Ukrainą ir apsigyveno Lvove. Dėstė vietos universitetuose, užsiėmė publicistika. Mirė ir buvo palaidotas Lvove.

 

 
Valentynas Morozas 

Повне інтерв'ю читайте у книзі "Дисиденти".